Psichologinė savijauta šiandien tampa vis aktualesnė tema – vis daugiau žmonių ieško pagalbos susidūrę su stresu, nerimu, depresija ar tiesiog gyvenimo krizėmis. Tačiau ne visada aišku, į ką geriausia kreiptis pirmiausia – psichologą ar psichiatrą? Kada užtenka emocinio palaikymo ir konsultacijų, o kada reikalinga medicininė pagalba? Šiame straipsnyje paaiškinsime esminius skirtumus tarp šių specialistų ir pateiksime gaires, kada verta kreiptis į vieną ar kitą.
Psichologas – emocinės paramos ir konsultacijų specialistas
Psichologas – tai specialistas, kuris padeda suprasti ir įveikti emocinius, santykių ar elgesio sunkumus. Jis neskiria medikamentų, bet naudoja įvairius psichologinius metodus: pokalbius, elgesio ar kognityvinę terapiją, testavimą ir kt.
Į psichologą kreipiamasi, kai:
- Jaučiami emociniai sunkumai: nerimas, liūdesys, apatija, kaltės jausmas.
- Kyla sunkumų santykiuose ar šeimoje.
- Patiriama įtampa darbe ar mokykloje.
- Reikia palaikymo išgyvenant netektį, skyrybas, traumą.
- Ieškoma savęs pažinimo, norima suprasti savo elgesio motyvus.
- Norima keisti žalingus įpročius, bet trūksta motyvacijos ar palaikymo.
Psichologo konsultacijos dažniausiai yra reguliarūs susitikimai, kuriuose žmogus gali kalbėti apie savo jausmus, patirtis ir palaipsniui rasti naujus būdus spręsti problemas. Psichologas padeda atpažinti įsisenėjusius mąstymo modelius, stiprina emocinį atsparumą ir moko naujų įgūdžių.
Kada jau reikalingas psichiatras?
Psichiatras yra gydytojas, baigęs medicinos studijas ir specializavęsis psichikos sveikatos srityje. Jis gali diagnozuoti psichikos sutrikimus, skirti medikamentinį gydymą, išduoti nedarbingumo pažymas ar teikti ekspertizę. Psichiatro pagalba būtina tada, kai emociniai sunkumai tampa tokie gilūs, kad trukdo žmogui funkcionuoti kasdienybėje arba yra pavojingi jo ar kitų saugumui.
Kreiptis į psichiatrą rekomenduojama, kai:
- Jaučiamas nuolatinis, stiprus nerimas, panikos priepuoliai.
- Užsitęsusi depresija, kai atsiranda miego, apetito sutrikimai, dingsta motyvacija.
- Kyla suicidinių minčių ar savižalos grėsmė.
- Pasireiškia psichozės simptomai: haliucinacijos, kliedesiai.
- Būdingi nuotaikų svyravimai, kurie sunkiai suvaldomi.
- Yra įtarimų dėl šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ar kitų rimtų psichikos sutrikimų.
- Buvo psichiatrinio gydymo istorija ir reikalinga tolimesnė priežiūra ar vaistų korekcija.
Psichiatras gali bendradarbiauti su psichologu – tai dažnas ir veiksmingas modelis. Pavyzdžiui, žmogus, kuris vartoja vaistus nuo depresijos, kartu gali lankytis pas psichologą ir gilinti emocinį darbą per pokalbių terapiją.
Privatus specialistas – greitesnė pagalba be eilių
Lietuvoje vis dar daug pacientų laukia valstybinių psichikos sveikatos centrų eilėse, tačiau vis daugiau žmonių renkasi privačius specialistus dėl lankstesnio grafiko, individualaus dėmesio ir konfidencialumo. Privatus psichiatras ar psichologas gali priimti tą pačią arba kitą savaitę, o kai kuriais atvejais – ir tą pačią dieną.
Daugelis privačių psichologų ir psichiatrų siūlo galimybę registruotis internetu – tai ypač patogu tiems, kurie vengia skambinti ar nori greitai susirasti laisvą laiką. Registracijos sistemos dažnai leidžia pasirinkti datą, laiką ir net pageidaujamą konsultacijos formatą – gyvai arba nuotoliniu būdu.
Ar psichiatras – tik „sunkiais atvejais“?
Tarp žmonių vis dar vyrauja mitas, kad į psichiatrą kreipiasi tik „rimtai sergantys“ asmenys. Tačiau ši nuostata klaidinga ir trukdo laiku sulaukti reikiamos pagalbos. Psichiatras gali padėti ir esant lengvesniems simptomams – pavyzdžiui, kai stresas ar nemiga trunka kelias savaites, ir kitos priemonės nepadeda. Laiku skirtas trumpalaikis gydymas gali užkirsti kelią sunkesniam sutrikimui.
Be to, kai kurie pacientai po konsultacijos su psichiatru sužino, kad vaistų jiems dar nereikia, o pakanka terapijos – tuomet jie nukreipiami pas psichologą. Tad pas psichiatrą galima eiti ne tik su baime, bet ir su klausimu: „Ką man daryti toliau?“
Kaip išsirinkti tinkamą specialistą?
Renkantis psichologą ar psichiatrą, svarbu atsižvelgti ne tik į specialybę, bet ir į žmogaus kompetenciją, patirtį bei bendravimo stilių. Daug naudingos informacijos galima rasti internete – specialistų aprašymuose, pacientų atsiliepimuose ar rekomendacijose forumuose. Taip pat verta įsitikinti, ar specialistas priklauso profesinėms asociacijoms, ar nuolat kelia kvalifikaciją. Daugelis privačių kabinetų pateikia išsamią informaciją apie savo komandą ir leidžia registruotis internetu, tad pasirinkimo procesas tampa skaidresnis ir lengvesnis.