Kinijoje ir kitose ne Europos Sąjungos valstybėse pagaminta pramoninė įranga Lietuvos įmonėms dažnai atrodo patrauklus pasirinkimas. Gamybos staklės, pakavimo linijos, presai, konvejeriai ir kiti mechanizmai gali kainuoti gerokai mažiau nei europietiški analogai. Tačiau įsigijus tokią įrangą kyla klausimas, apie kurį pirkimo metu susimąstoma ne visada: kas atsakys, jeigu paaiškės, kad įrenginys neatitinka Europos Sąjungos saugos reikalavimų?
Problema ta, kad dalis pirkėjų pasitiki gamintojo pateiktais dokumentais, netikrindami jų turinio. Ant įrenginio pritvirtintas CE ženklas, pardavėjo atsiųsta deklaracija ir anglų kalba parašyta instrukcija kartais laikomi pakankamais įrodymais. Vis dėlto CE ženklas savaime negarantuoja, kad įrenginys iš tiesų saugus, o dokumentai parengti tinkamai. Atsakomybės pasiskirstymas priklauso nuo konkretaus gaminio, jo tiekimo aplinkybių ir taikomų ES teisės aktų.
Kodėl CE ženklas dar negarantuoja saugumo?
CE ženklinimas reiškia gamintojo pareiškimą, kad gaminys atitinka jam taikomus Europos Sąjungos reikalavimus. Tačiau svarbu suprasti vieną aplinkybę: daugeliui pramoninių mašinų neprivaloma atlikti nepriklausomos trečiosios šalies sertifikavimo procedūros.
Jeigu konkrečiam įrenginiui leidžiama taikyti gamintojo atliekamą atitikties vertinimą, jis pats įvertina gaminio saugą, parengia techninę dokumentaciją, išduoda atitikties deklaraciją ir pažymi įrenginį CE ženklu. Tik tam tikrais teisės aktuose numatytais atvejais būtina notifikuotosios įstaigos veikla.
Todėl importuotojas negali apsiriboti vien CE ženklo patikrinimu. Svarbu įsitikinti, kad gamintojas iš tiesų atliko privalomą atitikties vertinimą, o įrenginio konstrukcija, apsaugos priemonės ir dokumentacija atitinka taikomus reikalavimus.
Būtent tokiose situacijose aktuali tema Tuv-Nord CE ženklinimas ir atitiktis, apimanti mašinų saugos reikalavimų nustatymą, rizikos vertinimą ir techninės dokumentacijos analizę. Šios sritys ypač svarbios tada, kai įranga įsigyjama iš gamintojo, kurio taikomi saugos standartai gali skirtis nuo europinių.
Tačiau kas konkrečiai turi pasirūpinti, kad įrenginys atitiktų reikalavimus?
Kokia atsakomybė tenka įrangos importuotojui?
Perkant pramoninę įrangą iš trečiosios šalies pirmiausia reikia nustatyti, kokį vaidmenį Lietuvos įmonė atlieka pagal taikomus ES teisės aktus.
Jeigu įmonė įveža įrenginį iš Kinijos ir pirmą kartą pateikia jį ES rinkai, jai gali būti taikomos importuotojo pareigos. Tokiu atveju reikia patikrinti, ar gamintojas atliko reikiamas atitikties vertinimo procedūras, parengė dokumentaciją ir užtikrino gaminio atitiktį.
Tačiau jei Lietuvos įmonė įrangą atsiveža tik savo gamybos reikmėms, teisinė situacija gali skirtis. Būtina įvertinti, ar ji laikoma importuotoju, ar jai atsiranda gamintojo pareigų dėl pirmojo įrenginio pradėjimo naudoti, taip pat kokie darbo įrenginių saugos reikalavimai taikomi darbdaviui.
Atsakomybė gali pasikeisti ir tada, kai įmonė parduoda įrangą savo vardu arba ją iš esmės pertvarko.
Svarbiausia taisyklė paprasta: negalima manyti, kad už visus įrenginio trūkumus automatiškai atsakys Kinijos gamintojas. Europos Sąjungoje veikiančiam ekonominės veiklos vykdytojui gali tekti savarankiškos pareigos, kurių neįmanoma panaikinti vien sutartimi su užsienio tiekėju.
Kokius dokumentus būtina patikrinti prieš pradedant naudoti įrenginį?
Viena dažniausių problemų įsigyjant įrangą iš trečiųjų šalių yra nepilna arba netinkamai parengta dokumentacija. Pasitaiko atvejų, kai gamintojas pateikia tik bendro pobūdžio sertifikatą, kuriame nenurodytas konkretus įrenginio modelis ar jo atitiktį reglamentuojantys ES teisės aktai.
Vertinant įrangą svarbu atkreipti dėmesį į kelis dokumentus ir jų turinį:
-
Atitikties deklaracija. Joje turi būti nurodyti reikalaujami duomenys apie įrenginį, gamintoją ir taikomus ES teisės aktus;
-
Naudojimo instrukcija. Ji turi paaiškinti saugų įrangos montavimą, eksploatavimą, priežiūrą ir galimus pavojus. Lietuvoje naudojamai mašinai būtina užtikrinti teisės aktų reikalaujamą informaciją lietuvių kalba;
-
Techninė dokumentacija. Ji turi būti tinkamai parengta ir prieinama kompetentingoms institucijoms pagal taikomus reikalavimus. Visa techninė byla nebūtinai turi būti fiziškai perduota pirkėjui;
-
Rizikos vertinimo dokumentai. Jie leidžia pagrįsti, kokie pavojai buvo nustatyti ir kaip gamintojas juos pašalino arba sumažino;
-
Bandymų ir patikrų rezultatai. Kai jų reikia atitikčiai pagrįsti, jie padeda įvertinti įrenginio techninių sprendimų tinkamumą.
Svarbu atskirti techninę bylą, kurią paprastai rengia ir saugo gamintojas, nuo dokumentų, kurie privalo lydėti įrenginį jį pateikiant rinkai ar pradedant naudoti.
Dokumentacijos reikalavimai taip pat priklauso nuo įrenginio pobūdžio. Pavyzdžiui, nepilnai mašinai gali būti taikomi kitokie deklaravimo ir surinkimo instrukcijų reikalavimai nei visiškai sukomplektuotai mašinai.
Ką daryti pastebėjus saugos neatitikimus?
Įsivaizduokime situaciją. Lietuvos įmonė įsigijo automatizuotą pakavimo liniją, ją atsivežė ir pradėjo montuoti. Tačiau montavimo metu darbuotojai pastebėjo, kad viena judančių dalių nėra tinkamai apsaugota, o avarinio stabdymo sistema veikia ne taip, kaip tikėtasi.
Tokiu atveju svarbiausia ne kuo greičiau pradėti gamybą, o nustatyti galimą pavojų ir jo priežastį.
Pirmiausia reikėtų sustabdyti nesaugios įrangos montavimo ar naudojimo darbus tiek, kiek būtina rizikai pašalinti. Tuomet tikslinga kreiptis į gamintoją dėl techninių paaiškinimų, papildomų dokumentų ir trūkumų pašalinimo.
Prireikus atliekamas nepriklausomas techninis vertinimas, apimantis įrenginio apsauginių sistemų, valdymo funkcijų, konstrukcijos ir dokumentacijos analizę. Nustačius neatitikimus, parengiamas jų šalinimo planas.
Jeigu gaminys jau pateiktas ES rinkai ir nustatyta reikšminga rizika, atsakingam ekonominės veiklos vykdytojui gali tekti ne tik atlikti taisomuosius veiksmus, bet ir informuoti kompetentingas rinkos priežiūros institucijas, organizuoti gaminio pašalinimą iš rinkos ar atšaukimą.
Svarbu nepamiršti, kad savavališkas įrenginio pertvarkymas taip pat gali sukelti papildomų teisinių ir techninių pasekmių. Po esminių pakeitimų gali prireikti naujo atitikties vertinimo.
Kaip sumažinti riziką dar prieš sumokant už įrangą?
Daugumą problemų paprasčiau spręsti tol, kol įrenginys dar neišsiųstas iš gamintojo gamyklos.
Prieš pasirašant pirkimo sutartį naudinga aiškiai apibrėžti techninius ir saugos reikalavimus, kuriuos įranga privalo atitikti. Sutartyje galima numatyti gamintojo pareigą pateikti reikiamą dokumentaciją, atlikti bandymus, pašalinti nustatytus neatitikimus ir užtikrinti sutartas priėmimo sąlygas.
Ypač naudinga atlikti išankstinį techninį vertinimą, kai perkama sudėtinga, nestandartinė arba į bendrą gamybos liniją integruojama įranga.
Šiame etape Tuv-Nord CE ženklinimas ir atitiktis gali būti aktualūs įmonėms, siekiančioms geriau suprasti taikomus saugos reikalavimus ir pasirengti jų įgyvendinimui. TÜV NORD Lietuva teikiama mašinų saugos konsultavimo, rizikos vertinimo ir dokumentacijos analizės informacija rodo, kad atitikties klausimai apima gerokai daugiau nei vien ženklinimą.
Išankstinis patikrinimas gali padėti aptikti problemas tada, kai jas ištaisyti dar įmanoma gamintojo gamykloje. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai netinkamai suprojektuotos apsaugos sistemos ar valdymo sprendimai po įrangos pristatymo pareikalautų sudėtingų pakeitimų.
Nuo 2027 metų keisis mašinų saugos reguliavimas
Įmonėms, planuojančioms įsigyti pramoninę įrangą iš trečiųjų šalių, svarbu atkreipti dėmesį ir į besikeičiančius ES teisės aktus.
Iki 2027 m. sausio 19 d. mašinoms iš esmės taikoma Direktyva 2006/42/EB, o nuo 2027 m. sausio 20 d. pradedamas taikyti naujasis Mašinų reglamentas (ES) 2023/1230. Jame, be kitų dalykų, aiškiau apibrėžiamos importuotojų pareigos, nagrinėjami esminiai mašinų pakeitimai, naujos technologijos ir tam tikri skaitmeninės dokumentacijos klausimai.
Tai nereiškia, kad kiekvieną anksčiau teisėtai rinkai pateiktą įrenginį reikės iš naujo sertifikuoti. Tačiau perkant naują įrangą, kuri ES rinką pasieks jau įsigaliojus naujajam reglamentui, būtina įvertinti tuo metu taikomus reikalavimus.
Todėl įmonėms naudinga iš anksto domėtis ne tik pasirinkto gamintojo patikimumu, bet ir teisinių reikalavimų pokyčiais.
Pramoninės įrangos importas iš Kinijos ar kitų ne ES valstybių savaime nėra rizikingesnis vien dėl kilmės šalies. Esmę lemia gaminio konstrukcija, atliktas atitikties vertinimas, dokumentų patikimumas ir tinkamas įrangos naudojimas. Tuv-Nord CE ženklinimas ir atitiktis primena svarbų praktinį principą: saugos klausimus reikia spręsti dar prieš paleidžiant įrenginį į darbą, o geriausia – prieš jį užsakant. Taip sumažinama nelaimingų atsitikimų, prastovų ir teisinių ginčų tikimybė.